BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Wild Hogs (liet. Laukiniai peniukšliai)*

Perspėjimas!  Asmenys, kurių vardai prasideda „Reg” turėtų kuo skubiau uždaryti naršyklės langą ir šio įrašo toliau neskaityti.

Tai istorija apie mažytę 1941 km avantiūrą, kurią pasaldinsiu tradiciniais pastebėjimais apie kultūrinius skirtumus. Tai istorija iš serijos „how hard can it be?” (kas čia tokio sunkaus gali būti?).  Tai istorija sąlygota besaikio Top Gear vartojimo.

Vieną ankstų ir niūrų rytą du šiuolaikiniai kaubojai (šių eilučių autorius ir jo draugelis Dave) išsiruošė į pietus. Planas paprastas - įveikti du tūkstančius kilometrų sėdint ant savo plieninių žirgų ir tuo pačiu geriau pažinti Ameriką (čia mano tikslas). Šiek tiek apie istorijos herojus - mane jūs pažįstat, o Dave yra mano kolega studentas, kuris prieš tai buvo rocket scientist (mokslininkas, kuriantis raketas). Manau, kad cool (šauniausių) profesijų sąraše ši tikrai turėtų būti tarp TOP 5. Mums talkino du Suzuki street klasės motociklai (netyčia nusipirkau tokį patį kaip Dave). Žodis „street” (gatvė) čia svarbus, nes šio tipo motociklai skirti važinėti mieste. Jie neturi skydo nuo vėjo ir yra nepatogūs ilgai keliaujant.

Žodžiu patraukėme į pietus. Pirmas tikslas - nuostabaus grožio kelias palei vandenyną (Highway 1). Taip, tai tas pats kelias, kurio atkarpa prieš savaitę nugarmėjo į Ramųjį. Jei ne Regina, net nebūčiau apie tai sužinojęs, nes neseku amerikietiškos spaudos. Pasirinkome alternatyvų maršrutą - kalnų kelią per JAV karinę bazę. Nors mano Garmin navigacijoje šis kelias buvo pažymėtas, sistema įkyriai siūlė jokiu būdu ten nevažiuoti. Vėliau supratome kodėl. Šiaip keistas jausmas matyti abejuose kelio pusėse besitreniruojančius kareivius ir tankus pievose. Vienu metu pasivijome lėtą karinį Hummer visureigį. Taip ir neišdrįsome jo aplenkti. Toliau sekė nepakartojomai vingiuotas 6 metrų pločio kalnų keliukas be jokių apsauginių aptvarų, apsuptas bedugnių, kuriose gyvena slibinai. Kadangi nesu tikras, kad perspėjimas įrašo pradžioje suveikė, daugiau detalių nepateiksiu, bet teko nemažai paprakaituoti. Vėliau sekė rami atkarpa nesugriuvusia Highway 1 dalimi.

Nakčiai apsistojome apšiurusiame motelyje kažkokiam mažam miestelį. Kadangi buvom velniškai pavargę, patraukėme į vietinį barą, tiksliau saloon‘ą. Papuolėme į tipišką vietą:  vietinės reikšmės senstelėję kaubojai, biliardo stalai ir kantri muzikos karaokė (beje, ar kada atkreipėte dėmesį, kad visada tie, kas organizuoja karaokę, galiausiai patys dainuoja du trečdalius dainų?). Žodžiu, patiko. Nepamenu, kada gyvenime paskutinį kartą nuėjau miegoti 10 val. vakaro ir išmiegojau 9 valandas.

Ryte mus pasitiko lietus. Tai yra labai nesmagu vairuojant motociklą, nes: a) Viskas šlapia b) Drėgmė prasisunkia per neperšlampamus rūbus c) Slidu d) Viskas šlapia e) Blogai matosi pro aplytą šalmo skydelį f) Viskas šlapia g) Užknisa.  Po lietaus sekė išbandymas kalnais (kad būtų lengviau, skaitydami šią istoriją įsivaizduokite filmo „Žiedų valdovas” herojų keliones). Problema matematiškai paprasta: kalnai = sniegas papėdėse (ne ant kelio) = šaltis.  Po kalnų iškart įvažiavome į dykumą. Šalčio nebekentėjome, bet užtat vėju prisimėgavome iki soties. Nepasakosiu visų detalių, bet užknisa  ne mažiau nei lietus. Ypač pavargsta kaklo raumenys, nes visą laiką reikia išlaikyti galvą su šalmu. Dykumoje mačiau ir ne vieną Didžiasalį. Apšiurę namai, šiukšlės aplinkui, apsileidę (degradavę) žmonės ir nevilties įspūdis. Lietuvoje bent karvutę galima kaime auginti, o ten, dykumoje, neįsivaizduoju, kuo galima užsiimti. Dar įdomu, kad mūsų Didžiasaliai sukoncentruoti apie kažkokią centrinę gatvę ar kelią. O ten miestuko namai išbarstyti pusės mylios atstumu vienas nuo kito. Pakeliui sustojome apšiurusiame meksikiečių restorane, kur kažkada valgydavo astronautai po skrydžių į kosmosą (ten kažkur buvo jų bazė). Dabar likusios tik nuotraukos ir žaislinis traukinukas važinėjantis aplink visą restoraną.

Vakarop pasiekėme kempingą dykumoje prie uolų, kur buvo apsistoję kiti mūsų kurso draugai. Kitame įraše papasakosiu daugiau apie amerikietišką stovyklavimą. O šiam kartui pakaks.

Kelionė atgal - 9.5 valandos 100% susikaupimo, vėjo, lietaus, šalčio, musių gramdymo nuo visur kur ir įkyraus užpakalio skausmo. O šiaip patiko. Aišku, turint galvoje, kad asmuo, kurio vardas prasideda „Reg” galimai skaitys šį įrašą skubu paminėti, kad ateityje jokiu būdu nesileisiu į panašias keliones.

*Įrašo pavadinimas yra pagal filmą Wild Hogs (http://www.imdb.com/title/tt0486946/), kurio, beje, nemačiau ir sprendžiant pagal reitingą nepatariu jums žiūrėti.

P.S.  Dėkui Simui už paskatinimą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (8) | “Wild Hogs (liet. Laukiniai peniukšliai)*”

  1.   mykantas rašo:

    Atsakymas i tavo “nepamenu kada paskutini karta nuejau miegoti 10h. nes is diskotekos grizau 8h nes ten neidomu ir poryt reikes anksti keltis ir del to ismiegojau 9h”: kiekviena lietuviska penktadieni. :* (pokstauju)

  2.   mykantas rašo:

    Bet siaip blogo irasas labai geras. Greiciau grizk i lietuva, as irgi noriu su motociklais arba dviraciais su tavim iki kokio prudo nuvaziuot.

  3.   Gedzka rašo:

    O as galvojau, kad vaziuoti i baikeriu svente Trakuose yra baisi odiseja. Beje, Mykantas kaip visada juokingai stumia ant taves. Dar norejau pridet, kad kelione tau tikrai turejo uztrukti, nes jeigu buvo taip slapia, tai reikejo daznai persirengti. ROFL (ridinejuosi ant grindu juokdamasis)

  4.   Kestas rašo:

    Ponas Sudniau,

    ar as darau teisinga isvada, jog kai as atvaziuosiu pas tamsta i svecius (kad ir kada tai butu), tu manes i oro uosta atvaziuosi su savo birbaklyniu, ir as tave ant jo meiliai apsikabinsiu is nugaros?

  5.   Tomas rašo:

    Kestai, del taves masina isnuomosiu, kad isvengtume man-touching.

  6.   Giedrius rašo:

    Tomai,

    skaitau ir negaliu patiketi, kad cia tu! Ar tai tikrai tu! Na rasymo stilius tavo, bet nuotykiai… :):):) Zodziu Amerika tave keicia. Bandau isivaizduoti kai tu grisi, zinoma jeigu tai ivyks, toks baikeris, mates ir silto ir salto, be moco nei dienos, ziema slides ant peciu i alpes slidinetis u street’u.

    Kita vertus pavydu kai skaitai, nes be liudesio galiu pasakyti, kad mano dienos daug sudinesnes, o problemos labai jau racionalios. Laikykis ir gaudyk visas akimirkas, dabar tam turi pati geriausia laika.

    Karta esu gaves toki palinkejima, cituoju “Jeigu manysi, kad negalima, o labai , labai norisi - tada galima!” Pabandyk!

  7.   Tomas rašo:

    Dekui, Giedriau uz palaikyma!

    Mykantai, as taves irgi passilgau…..

  8.   geranaujiena rašo:

    Tomai, nuoširdžiai tau nepavydžiu, bet labai džiaugiuosi, kad tau patinka :) Ir kaskart pažiūrėjusi kokią Top Gear seriją bėgu pažiūrėti, ar tavo bloge nieko naujo. Subtili užuomina: kas nors naujo galėtų būti ir dažniau!

Rašyk komentarą