BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Trilogija apie vasaros atostogas: I dalis

Prisipažinkit, kad kai kurie iš jūsų kartais pagalvojat  ”oi kaip faina Tomazui - sėdi sau Kalifornijoje, medų laižo, o man kasdien čia tenka vargti nuo 8 iki bilekiek”? Pabandysime paneigti šią klaidingą hipotezę.  Bet pirma susitarkime dėl organizacinių reikalų (logistics). Jei iškart daug prirašysiu, tai rupūžės, neskaitysit. Tai aš vis po dalį įdėsiu, o gale sudėliosiu akcentėlius.

Pirma dalis: „Bilijonai”

Šią vasarą atlieku praktiką JAV pensijų fonde.  Mūsų valdomas turtas - niekingi 240 milijardų dolerov. Versle įprasta, kad visada turi lyginti savo rezultatus su konkurentų. Kitaip tariant, žiūrėti į rinkos benchmark (ale indeksą). Deja, mes dažnu atveju to negali daryti, nes dėl savo dydžio esame  benchmark. Aš darbuojuosi Private Equity (privataus kapitalo investicijų - vertimas tai kreivas) padalinyje. Nežinantiems paaiškinsiu, kad čia yra žiauriai cool. Turbūt finansų srityje Private Equity, įskaitant Venture Capital (tai irgi mano skyriaus kompetencija) yra pati įdomiausia sritis. Čia beveik taip pat krūta kaip kad marketinge dirbti alaus brand‘o vadovu.

 O viskas vyksta maždaug taip - nabagai Private Equity (PE) investicinių fondų valdytojai ateina pas mus kaulyti kapeikos, o mes arba “Yes”, arba “No”. Žvelgiam pasipūtę iš savo bokšto ketvirtame aukšte. Ir dar leidžiam sau visaip juos kankinti - pasisodiname vargšus ir valandų valandas tardome bei liepiame pildyti visokias anketas (šis procesas plačiau žinomas due dilligence vardu). Kur investuos, kiek investuos, kaip padidins įmonių vertę, kaip dalinsis ir t.t. Po to laiks nuo laiko numetam kam nors trupinėlį. Pvz., jei fondų valdytojas bando surinkti mažiau nei 300 milijonų dolerių iš pensijų fondų, tai su tokiais paprastai neprasidedame - kam čia šūdeliautis. Poros milijardų fondas - va čia kita kalba.

Ryškiausias PE veiklos  Lietuvoje pavyzdys - Bitė. Kažkada ji priklausė strateginiam investuotojui - danų TDC. Tais laikais visi gyveno “v sakolade” ir pinigų neskaičiavo. Chebra skrisdavo teambuildintis į Amsterdamus, Giedrius ofise kubietiškus cigarus daniškomis kronomis prisidegdavo. Tačiau vieną lietingą ir niūrią dieną danams kažkas susišvietė ir jie Bitę pardavė PE investuotojams - Mid-Europa Partners. Aišku, balius greitai baigėsi. Pastarųjų tikslas dažniausiai yra įmonę pertvarkyti, užauginti (arba atvirkščiai, - suskaldyti) ir parduoti brangiau nei pirko. Dalį pelno pasiima pensijų fondai (kurie PE fondams duoda kapitalą), bet ir PE fondo valdytojo pirštai dažniausiai lieka taukuoti.

Bet grįžkime prie mūsų pensijų fondo. Penkiolika skyriaus žmonių valdo 35 milijardus. Plius trys studenčiokai praktikantai:  vokiečio, žydo ir amerikiečio mišinys iš Chicago Booth universiteto (TOP 10 mokykla), juodukas iš Harvardo ir lietuvis iš niekur (Davis‘o). Beje, žodis „Harvard” tariamas taip pat kaip „JAG”. Čia neblogas pavyzdys, kaip reikia tarti ir kokią veido išraišką nutaisyti (http://www.youtube.com/watch?v=Tyj9VMhE6oI - žiūrėti nuo 45 sekundės). Šiaip galiu tvirtai pasakyti, kad tokių arogantiškų gaidžių, kaip iš pastarosios mokyklos mažai teko per gyvenimą sutikti. Turbūt blogesnių pasaulyje nėra (aišku, neįtraukiant Čako Noriso). Visi kiti mano kolegos labai draugiški ir malonūs - galėtų senelius globoti. Toks vaizdas, kad mūsų fonas peržiūrėjo Wallstreet‘ą ir atsirinko visus protingus, bet paprastus bičus, o dėl skonio paėmė ir vieną iš Harvardo. Dar su mumis dirba fainas lenkas, kuris kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią. Va.

Atsimenat seną bajerį, kad kai kažkas sako „o Jėzau!”, atsakai „kreipkis į mane Jonu” (ar kažkaip panašiai)? Su mano viršininku tai neišdegtų - jo vardas iš tiesų „Jesus”. Liūdniausia, kad dėl jo jau pirmą darbo dieną „pasižymėjau”. Galvoju, blyn, keistas vardas, bet gal jo galva kūdikystėj švytėjo - reikia būti tolerantišku. Kurgi ne. Pasirodo, tariasi „Heizūs” (kirtis and „ū”). Iš kur, blyn, žinoti, jei rašosi „Jesus”?!

O šiaip tai žiauriai įdomu. Aišku keistas jausmas pirmas dvi savaites vaikščioti po ofisą ir prašinėti, kad duotų kokio darbo. Davė. Barškinau duomenis į excelį. Visiškai beprasmis darbas, kurio niekam nereikia. Čia panašiai kaip kasti ir užkasti duobes arba surinkti, išrinkti ir vėl surinkti stelažus (čia su Modestu taip vieną vasarą darbavomės).  Vakarais vienas raudodavau. Bet dabar situacija ženkliai pasitaisė. Šiandien penktadienis, o iš darbo išėjau 8 vakaro. Su žydu-vokiečiu (žinau, keistas derinys) buvom paskutiniai. Bet svarbiausia, kad dirbom su šypsena. Private equity - beprotiškai įdomi sritis. Pvz., pas mus pinigų kaulyti ateina iškiliausi fondų valdytojai - investuojų elitas.  Ir jie ten mums visokių labai įdomių dalykų pripasakoja: kas vyksta pasaulyje, kur turint porą milijardų per keletą metų galima neblogai užsidirbti ir t.t. Matėt filmą Barbarians at the Gate (IMDB 7.3 ir krūva apdovanojimų)? Filmo herojaus (finansų legenda - turtas, pasak wikipedijos, viršija 5 milijardus dolerių) vizitei kortelei jau užsakiau auksinį rėmelį.  

Tai tiek šiam kartui. Modė vėl prikaištaus, kad be pabaigos. Traktuok šį įrašą kaip „Žiedų valdovo” trilogijos pirmą dalį ir lauk tęsinio.

Patiko (4)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Trilogija apie vasaros atostogas: I dalis”

  1.   Jurga rašo:

    O man mažai teksto… Labai pasiilgau tavo rašinių, bet neprarasdama vilties vis pasitikrinu - gal kas naujo atsiras :) Šiandien labai apsidžiaugiau ir noriu dar :))) Lauksiu kitų trilogijos dalių!
    Beje, o močiutės lankymas Lietuvoje jau įvyko?

  2.   Gintas rašo:

    sitas labai geras laukiam dar

  3.   Justinas rašo:

    Klausyk cia su tuo Jezus pasimovei kaip su Slashu, kai klausei “Ar mokytojas Slashas yra?” :)

  4.   Justinas rašo:

    Baisiai juokingas. respecta.

Rašyk komentarą